Afrikaans
Albanian
Amharic
Armenian
Assamese
Azerbaijani
Belorussian
Bengali
Bodo
Bosnian
British English
Bulgarian
Burmese
Cantonese
Catalan
Cebuano
Chewa
Croatian
Czech
Danish
Dutch
Estonian
Fijian
Filipino
Finnish
French
Georgian
German
Greek
Gujarati
Hausa
Hindi
Hungarian
Icelandic
Indonesian
Japanese
Kannada
Kazakh
Khasi
Khmer
Korean
Lao
Latvian
Lingala
Lithuanian
Luganda
Macedonian
Malay
Malayalam
Manipuri
Marathi
Mongolian
Mundari
Ndonga
Nepali
Norwegian
Odia
Oromo
Punjabi
Polish
Portuguese
Portuguese(Portugal)
Romanian
Rukwangali
Russian
Sena
Sepedi
Serbian
Chinese
Sinhala
Slovak
Slovenian
Sotho
Spanish
Spanish(Spain)
Swahili
TG
Tamil
Thai
Tongan
Chinese-T
Tripuri
Tswana
Turkish
Ukrainian
Urdu
Uzbek
Vietnamese
Xhosa
Yoruba
Zulu
Pascha – kelias į dangų, o ne į pragarą
Prieš gimdami šioje žemėje, buvome angelai danguje, bet ten nusidėjome ir buvome nuteisti pragarui, todėl dabar laikinai gyvename šioje žemėje – dvasiniame kalėjime.
Todėl, jei šioje žemėje neieškosime būdo išvengti pragaro bausmės, būsime pasmerkti eiti į pragarą.
Dievas, pasigailėjęs žmonijos, suteikė būdą išvengti pragaro bausmės per savo kūną ir kraują – Paschą.
Dievo Bažnyčia laikosi Paschos – kelio grįžti į dangų.
Jiems valgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“. Paskui paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, sakydamas: „Gerkite iš jos visi. Tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmių atleidimui“. Mato 26:26–28
- Post Date
- 2026-09-07
- Emotion
- 0
